Giedu dainelę, savo giesmelę
Apie rūpesčius, vargelius.
Lietuvos krašto, ne tiek iš rašto
Giedu senųjų žodelius.

    Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
    Kalnai ir maži kalneliai!  [2k.]
    Tenai Lietuva per amžius buvo,
    Kaip sako mūsų seneliai.  [2k.]

Ten miškai snaudė, ten meškas gaudė
Kasdien lietuviai iš seno;
Ūžė, braškėjo medžiai nuo vėjo
Ten, kur lietuviai gyveno.

    Ant piliakalnių, ant smėliakalnių
    Ąžuolai šventi kerojo. [2k.]
    Ir tie dievaičiai, kuriuos žemaičiai,
    Kuriuos lietuviai turėjo. [2k.]