Kur bakūžė samanota,
Kurioje gimiau?
Obelis kur augalota,
Ką sode mačiau?
 
    Kur upeliai platūs, ramūs,
    Tekantys smagiai?
    Kur tos mintys mano jaunos,
    Linksmos, kaip drugiai?
 
Ta bakūžė jau supuvo,
Obelies nebėr…
Ir upeliai jau išdžiuvo,
Vargas vien tebėr…