Kaip obelis, mamyt, palinkus 
Galva baltumo jazminų. 
Ar čia seniai supai man lingę-- ] 
Dabar gyvent jau išeinu. ] 2x2k. 

    Dar taip norėčiau bėgt per pievą, 
    Skardenti slėnį dainele; 
    Bučiuoti žemę kvapią, šventą, 
    Ramiai svajoti vakare. 

Girdėti alpstančią lakštutę 
Ir laukti žaros, kol užges. 
Atverti meilę, kaip šaltinį, 
Ir ilgesiui ištiest rankas. 

    Dar taip norėčiau palydėti 
    Saulutę, žengiančią miškais. 
    Paskui vienam tyliai liūdėti, 
    Kol visa žemėj čia praeis. 

Tegul vėl skamba man jaunystė 
Piemens rageliais laukuose; 
Ir dainos, tėviškėj užgimę, 
Tevirkdo, džiugina mane. 

    Bet reik keliauti į pasaulį, 
    Užmiršti vasaras medaus; 
    Naktis tamsi, o nieks nelaukia, 
    Tave, jaunyste, kas priglaus?