Lietuva brangi, mano tėvyne, 
Šalis, kur miega kapuos didvyriai! 
Graži tu savo dangaus mėlyne, 
Brangi, nes daugel vargų patyrei. 

    Kaip puikūs slėniai sriaunios Dubysos, 
    Kalnai, lyg rūtoms, miškais žaliuoja; 
    O po tuos kalnus sesutės visos 
    Graudžiai malonias dainas dainuoja. 

Ten susimąstęs tamsus Nevėžis, 
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas; 
Banguoja vagą giliai išrėžęs, 
Jo gilią mintį težino Dievas. 

    Kaip linksma sodžiui, kai vyturėlis 
    Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs; 
    Ar saulė leidžias, ar vakarėlis 
    Ramumą neša, saldžiai nutilęs. 

Graži, tu mano, brangi tėvyne, 
Šalis, kur miega kapuos didvyriai! 
Ne veltui bočiai tave taip gynė, 
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!