Kaip aras pašautas, ir blaškomas vėjo,
Toli nuo tėvynės brangios.
Tik vieno maldauju, O Viešpatie geras,
Leisk numirt bent tėvynės laukuos. [2x2k]

    Kaip būdavo gera po liepom rasotom,
    Nuvargusią galvą priglaust.
    Ir rytą auksinį palankėm rasotom
    Nubrist – iki pačio dangaus. [2x2k]

Upeliai tekėjo, miškeliai šlamėjo,
Kur aš mažutėlis gimiau.
Tie patys upeliai, miškai uogenojai,
Tik mes – nebe tie, nebe tie. [2x2k]