Kai pamačiau aš ją, kai rožės skleidėsi
Ir svyro po langais balti jėvų žiedai
Ramune baltaja! Aš būriau laimę
Bet ar sugriš jinai čia amžinai? [2x2k]

    Ant kranto stovi ji lyg pasaka graži
    Skina gėlių žiedus ir upėn meta juos
    Užburtas ją sekiau o ji lyg vėjas
    Nors maldavau, prašiau, toli nuėjo [2x2k]

Ir ta gili žaizda man liko nuo tada
Kai širdyje savoj paniekinai mane
Sugrišk, O meile! Leisk prisiglausti
Ir paskutinį kart ištart myliu! [2x2k]