Stoviu aš parimus prie rūtų darželio, 
Kai paspaudęs ranką tyliai išėjai.
Ašarom sidabro verkia rūtos žalios, 
Skendo ūkanose Lietuvos laukai. [2k]

    Kas paklaus, kodėl man ašaros taip byra?
    Kas man ravint rūtas “Padėk Diev” sakys? 
    Kas akys’ manosios’ atras lino žiedą, 
    Kas, o kas, o kas gi? Nerami širdis. [2k]

Tankiai varsto šeivos, staklės ažuolinės, 
Klojas lino drobės taip švelniai, dailiai.
Rankšluostin įausiu “Lietuva, tėvyne,
Tu didvyrių žemė - męs tavo vaikai”. [2k]

    Kada mūs žemelė bus nuo kraujo soti, 
    Tada tu sugrįši miško takeliu. 
    Atnešiu vandens tau moliniam ąsoty,
    Duosiu nusišluostyt rankšluoščiu linų. [2k]