Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus,
Nepaliki žilvyčiu vienų.
Be tavęs vakarai bus nuobodūs,
Be tavęs nebus sodžiuje dainų.

    Tavo tėvo aplūžęs namelis,
    Liks našlaičių apleistas visų.
    Vyšnių žiedas gegužy nubalęs,
    Liks ilgėtis tavųjų dainų.

Neišeik, dar palauk čia prie kelio,
Parymoki tyliais vakarais.
Čia kuždės tau švelnučiai lapeliai,
Gal ir laimė ateis tau laikais.

    Jau vėlu, jau naktis, lapai krinta,
    Jau užgęso ugnis židiny.
    Liūdnas beržas svyruoja prie tako,
    Per vėlai, per vėlai tu ateini.