Kur lygūs laukai,
Snaudžia tamsūs miškai.
Lietuviai barzdočiai dūmoja:
Galanda kirvius,
Kalavijus aštrius
Ir juodbėrius žirgus balnoja.

    Nuo Prūsų šalies,
    Kaip sparnai debesies (2 k.)
    Padangėmis raitosi dūmai.
    Tai gaisro ugnis
    Šviečia diena naktis: (2 k.)
    Liepsnoja ir girios ir rūmai.

Tarp tyrų plačių
Ne staugimas žvėrių,
O ne!  Tai našlaitės lietuvės:
Ar verkia sūnaus,
Ar bernužio brangaus,
Kurs jų nebegins nes pražuvęs.

    Kryžiuočių seniai
    Suvadinti svečiai (2 k.)
    Į vaišes per Lietuvą traukia;
    Ištroškę garbės
    Kai aušra patekės (2 k.)
    Išvys, ko visai nebelaukia.

Lietuvių pulkai,
Kaip apsako žvalgai,
Ties Kaunu per Nemuną plaukia;
Po kaimus šauklys,
Jo putotas arklys,
Į kovą lietuvninkus šaukia.

    Klaidu tarp miškų!
    Vien tik ugnys gaisrų! (2 k.)
    Per Lietuvą kelią berodo.
    Užtemęs dangus,
    Mėto tankius žaibus (2 k.)
    Beklaidžiot svečiams nusibodo.