Jau ruduo atėjo ir jo pilkos dienos
Mažas piemenėlis rageliu skardens.
Tau nuskinsiu žiedą, puikų astros žiedą
Paskutinį žiedą drumzlino rudens.

    Ak, neverk mergyte, nerymok prie vartų,
    Aš nebeateisiu liepų takeliu.
    Ir nebedainuosiu tau gražių dainelių
    Ir nebesakysiu, kad tave myliu.

Sužydės gegužy ievos ilgašakės,
Links rytais rasoti jų balti žiedai.
Dar ilgai vaidensis tavo žydrios akys
Liks širdyje tarti žodžiai, pažadai.

    Kai supsis vėjelis lauko tolumoje
    Prieblanoj šakelės sulinguos baltai.
    Aš manysiu – tu man vėliai ranką moji
    Savo baltuos rūbuos, lyg balti žiedai.

Aš dažnai nuklysiu prie to balto kelio
Nes galvosiu – tu čia juk gali ateit.
Lūpom kviesiu žiedus, o širdy bus gera
Ir namo sugrįšiu tik negreit, negreit...