Ėjau aš per gatvę labai plačią,
Sutaręs sutikti savo marčią.
Priėjęs prie sudaužyto lango,
Netyčia užlipau aš ant stiklų!

    Nustojo lyti taip atrodo,
    Saulė vėl jau pasirodo,
    Bet lietsargio aš nepakavosiu,
    Gal netyčia vėl pradės tik lyt!

Atėjo pas man vienas draugas,
Plonas ir kūdas kaip koks šiaudas,
Priėjęs prie mano radiogramos
Netyčia jis sudaužė plokšteles!

    Buvau aš vakar diskoteke,
    Žmonės nešoko, jie tik lėkė,
    Orkestras grojo na, na, hai, ja,
    Netyčia ant grindų aš paslydau!