Esi dangau, tu srovėje upelio, 
Tu ežero šilkiniam veidrody,
Esi dangau, tu praeity senelių,
Esi dangau, tu kūdikio širdy.

    Esi dangau, tu mano Dievo sostas,
    Ir mano žemės protėvių dievų,
    Ir niekas niekas nepasieks, paklydęs uosto,
    Mano Dieve be žiburių Tavų.

Esi dangau, tu rankų nepasiektas, 
O daug naktų tavin mes tiesėm jas,
Tu angelų baltų balčiausias lieptas,
Melsva skara Sikstinos be dėmės.

    Esi dangau, tu mano Dievo sostas,
    Ir mano žemės protėvių dievų,
    Ir niekas niekas nepasieks, paklydęs uosto,
    Mano Dieve be žiburių Tavų.