Ten toli ošia žalia girelė
Prie jos čigonai kuria ugnelę.
Skamba gitara, gaudžia trimitai,
Moterys šoka, vyrai nemoka!

    O jūs, čigonai, iš kur atėjot,
    Plačiam pasauly kur vaikštinėjot,
    Kur jūsų žemė, kur tėviškėlė,
    Kur jūs priklausot, jūs šeimynėlę?

Mes atėjūnai, tikri klajūnai,
Nepriglaus mūsų nė puikūs rūmai.
Sukūrę laužą, šoksim, trepsėsim
Ir savo didį šokį pradėsim.

    Taip susitarę šoksim, trepsėsim,
    Klausyk, mergele, ką tau kalbėsim:
    Neieškok meilės turtingo pono,
    Vilioki jautrią širdį čigono.

Čigons-- bernelis, čigons-- varguolis,
Čigons laimingas, čigons turtuolis!
Čigons neturi ant savęs pono,
Kur tik pažvelgsi, žemė čigono!