Linksminkimos! Linksminkimos,
Pakol jauni esma,
Nebus laiko mums linksmintis,
Kada pasenės’ma,
Kada savo žilą galvą
Jau žemyn nulenks’ma,
Ir eidami pasirėmę,
Grabui vietą rinks’ma..

     Siaudžia, graudžia paukštužėliai
    Gražiai čiulbėdami;
    Taip linksminkimos, jaunėliai,
    Dainas dainuodami.
    Dabar mūsų aukso dienos,
    Kaklo nieks negraužia;
    Daug nerūpi, pakol vienas,
    Ir vargai nespaudžia.

Prieš mus visa čion pasaulė,
Atverta ant svieto:
Kur nukaks’ma, ten atras’ma
Mes dėl savęs vietą.
Kožnas vienas mumis myli,
Ant rankų nešioja,
Kiti kvietkas ir gražybes
Mums po kojų kloja…

    O jei padoriai gyvens’ma,
    Kaip liep’ mūsų stonas,
    Mylės mumis ponas Dievas
    Ir kunig’s klebonas.
    Tad - linksminkimos! Linksminkimos,
    Pakol jauni esma,
    Nebus laiko mums linksmintis,
    Kada pasenės’ma.